[ad_1]
Už tokias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 72 Seimo nariai, or susilaikė 26.
Absurd kažkoks. Valstybei priklausys keli procentai ir valdys su pagrindiniu savininku tą žemę “, – piktinosi Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma.
Tuo metu Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius pareiškė, kad perteklinės žemės nebus daug: „Nebus masiniai atvejai, or bus tik venitai.“
Pasak K. Starkevičiaus, dabar Lietenerje auginama 250 tūkst. karvių.
Tystatymas dabar numato, kad ūkininkas ar susiję asmenys Lietenerje gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės, išskyrus atvejus, jei dirbama žemė įsigyjama gyvulininkystei ir reikalinga auginti pašarus.
Pagal naujas pataisas ūkininkas per tris mėnesius privalės apie gyvulių skaičiaus sumažėjimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Pastaroji for 20 darbo dienų turės pateikti siūlymą dėl žemės įsigijimo.
Jeigu ūkininkas ar įmonė nesutiks parduoti žemę valstybei, NŽT galėtų kreiptis į teismą dėl jos perdavimo valstybei.
500 ha plot ribą viršijantį sklypą valstybė turės išpirkti už jo įsigijimo kainą, o jei ji bus didesnė už vidutinę rinkoje, ji būtų išperkama už vidutinę rinkos vertę.
Pataisos be kita ko numato, kad kilus įtarimams, jog žemės savininkas neteisėtai įsigijo daugiau kaip 500 ha, NŽT galėtų tokius sandorius patikrinti. Nustačius pažeidimus, ribą viršijančią sklypo dalį valstybė išpirktų, or jei ji būtų per maža naujam sklypui suformuoti (iki 0.10 ha), valstybė galėtų įsigyti visą sklypą arba taptų jo bendrat
[ad_2]
