[ad_1]
Kaip laidoje „Delfi11“ teigė 73-jų metų sulaukęs K. Girnius, jis pats šiuo metu nesijaučia lyg „raupsuotas“, tačiau neatmeta galimybės, jog dalis jo bendraamžių iš tiesų taip gali pasijusti.
„Aš tikrai nesijaučiu ir kaip tik argumentuoju, kad kai kuriais atvejais reikia nepaisyti tokių drastiškų, kategoriškų Verygos ir kitų pasiūlymų. Pavyzdžiui, kalbama apie tai, kad reikia likti namie, neiti į parduotuvę, sako – nereikėtų bendrauti su vaikais ir anūkais ir taip toliau, ir tai gali ilgą laiką tęstis. Aš manau, kad tai yra nesąmonė “, – teigė K. Girnius.
Anot jo, žiūrint į dadartinę situaciją atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonės kitai visuomenės daliai kelia didelį pavojų, tačiau taip nėra. Priešingai – virusas gali turėti skaudesnes pasekmes jiems patiems, todėl, anot pašnekovo, jie patys ir turi nuspręsti, kaip jie nori elgtis, kiek nori rizikuoti savo sveikata.
“Nutarti, ar nori aplankyti vaikus ir anūkus čia yra šeimos reikalas, ne Verygos reikalas”, – sakė K. Girnius.
Sako, kad po to, kai buvo sušvelnintas karantinas, jau lankėsi ir kirpykloje. Paklaustas, ar ant įstaigos durų pastebėjo užrašą, jog jo amžiaus žmogui esą reikėtų likti namie, K. Girnius tai patvirtino.
„Buvo užrašas, bet buvo puiki kirpėja – pasodino ir viską sutvarkė“, – šypsojosi pašnekovas.
Jis teigė asmeniškai nepajutęs, kad į jį viešose įstaigose aplinkiniai žiūrėtų kitaip, nes priklauso rizikos grupei.
„Buvo toks vienas atvejis, kai savitarnos kasoje nelabai greitai viską sutvarkiau, tai buvo kažkokių bambėjimų. Bet nežinau, ar tas bambėjimas buvo, nes nemoku pakankamai gerai tvarkytis, ar dėl to, kad esu vyresnio amžiaus, – juokėsi K. Girnius. – Bet aš manau, kad tie reikalai kaupiasi. Nebus staiga, kad senukas eis gatve ir kas nors pradės jį dėl to barti. Manau, kad yra tas poveikis patiems žmonėms, kad jei tu nedarai to, ką valdžia daro, tu kažkaip savanaudiškai elgiesi ir tada tu save izoliuoji. Kaip sakau, tampi beveik kaip raupsuotas. “
Paklaustas, kurių rekomendacijų iš visų A. Verygos išvardytų laikosi pats, K. Girnius tvirtino, kad nė vienos, kuri pritaikyta išskirtinai rizikos grupės asmenims.
„Come to us. Ne, aš dėviu kaukę, aš dėviu pirštines, aš bandau be reikalo neiti į parduotuvę, bet esu buvęs ir kirpykloje, ir pašte. Gyvename Antakalntyje, kur gamta graži, tai su žmona vis einame pasivaikščioti valandai ar pusvalandžiui.
Mano vaikai Amerikoje, tai negaliu jų lankyti. Bet jei jie gyventų čia, Lietenerje, aš su jais susitaręs tikrai aplankyčiau. Vienas vyresnio amžiaus džiaugsmų irgi yra anūkai ir vaikai. Go kaip Veryga sako, kad senjorams nerekomenduojama nebendrauti su vaikais go anūkais, go give ilgą laiką, tai aš to nesuprantu. Aš manau, kad mes vist esame Lietuvos piliečiai, mes vision esame lygūs pagal įstatymą, ar aš esu 55 m., Ar 65 m., Ar truputį daugiau “, – savo požiūriu dalijosi politologas.
Dr. Kęstutis Girnius
Paskelbė, kad ribojimai vyresniems – dvejiems metams
„Delfi“ primena, kad Vyriausybė parengė dvejų metų Covid-19 valdymo strategiją. Joje vienas pagrindinių akcentų – „asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, saugojimas“.
Asmenų priskyrimas aukštam rizikos laipsniui numatomas pagal asmeninės rizikos laipsnį ir socialinės rizikos laipsnį. Asmeninės rizikos laipsnis suprantamas kaip asmens rizika, susirgus virusu, neišgyventi arba turėti rimtų sveikatos problemų. Socialinės rizikos laipsnis priklauso nuo asmens kontaktavimo su aukšto asmeninės rizikos laipsnio asmenimis, taip pat su infekuotais ar galbūt infekuotais asmenimis, gausiais artimais kontaktais su daug žmonių. Visa tai sukelia riziką plisti virusui, rašoma strategijoje.
Išskiriami trys rizikos laipsniai, kur: 1 reiškia aukštą rizikos laipsnį, 2 – vidutinį rizikos laipsnį, 3 – žemą rizikos laipsnį. Atskirų asmenų grupių priskyrimas atitinkamiems rizikos laipsniams, remiantis asmenine ir socialine rizikomis, pavaizduoti paveiksle.
“Pažymėtina, kad karantino lengvinimas sąlygų go prireikus sąlygų specialių taikymas asmenims, priskirtiems aukštam laipsniui rizikos – pagrindinė priemonė išsaugoti SIAM rizikos laipsniui priklausančių Lietuvos žmonių gyvybes go sveikata. Analizuojant nuo mirusiųjų viruso skaičių skirtingas pagal amžiaus grupes, matyti, kad nuo viruso mirusiųjų ligoninėje dalis yra didžiausia amžiaus grupėje, priklauso kuriai vyresni asmenys nei 80 metų, go siekia 9.3 Procento, 70-79 amžiaus metų grupėje – 5.1 Procento, 60–69 metų – 2,2 procento. Mirtingumo lygis 50–59 metų amžiaus grupėje lygus 0.6 procento.
Tai atitinka ir bendrąsias tendencijas kitose šalyse pagal Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias mirtingumo lygio skirtumas yra tarp 50–59 ir 60–69 metų amžiaus grupių (mirtingumo lygis skiriasi net 3.6 karto), darytina išvada, kad rizika numirti susirgus nuo viruso itin išauga asmenims “, – rašoma dokumente.
Saulius Skvernelis, Aurelijus Veryga
„Šis principas reiškia, kad vyresni nei 60 metų žmonės arba tie, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, turės ir toliau laikytis dabar galiojančių karantino taisyklių, vengti nereikalingų kontaktų ir laikytika
Visi turime saugoti savo tėvus, senelius ir sergančius artimuosius, nes virusas jiems andra pavojingiausias. Bet tai nereiškia, kadtribosime žmones, kurie mums rūpi, nuo gyvenimo. Galvojame apie priemones, kurios sudarytų sąlygas saugiai gyventi visavertį gyvenimą.
Čia svarbu paminėti ir dar vieną grupę – vidutinės rizikos grupę. Tai yra jaunesni žmonės, kurie dažnai kontaktuoja su aukštos rizikos asmenimis. Šie žmonės turės laikytis padidintų saugumo taisyklių, kad neužkrėstų tų, kuriems virusas gali būti pražūtingas. Visi kiti, žemos rizikos žmonės, bus tie, kurie atgaivins Lietuvos ekonomiką. Tačiau ir jie privalės laikytis saugumo taisyklių “, – parengtą strategiją anksčiau komentavo premjeras Saulius Skvernelis.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI
[ad_2]