Darbo netekusi autobuso vairuotoja Lina persėdo į vilkiką: „Kuo labiau suggestbu iš savęs pasijuokti, tuo daugiau pagalbos sulaukiu“ | Gyvenimas

„Aš daugiau nemoku nieko, tik vairuoti“, – juokauja L.Chaladauskaitė. Tai, matyt, nėra vistškai tiesa, tačiau tai, kad Lina įsimylėjusi vairavimą – neabejoja nė vienas, ją pažįstantis.

Dvejus metus L. Chaladauskaitė vairavo didelį turistinį autobusą ir turistus vežiojo po Skandinaviją. Jai teko važiuoti ir tada, kai eismo sąlygos buvo itin sudėtingos, slidžiais kalnų keliais, or ant ratų dėti specialias grandines.

„Tai mano svajonių darbas“, – tąsyk 15min pasakojo L.Chaladauskaitė.

Darbą susirasti nebuvo sunku

Kilus pandemijai ir užsidarius valstybių sienoms, sustojo ir turizmo paslaugų teikimas.

„Baigėsi turizmas, or darbo reikia. Tai go paėmiau fūrą. Kai pasiskelbiau feisbuke, pasiūlymų buvo daug. Išsirinkau optimalų: kad darbas būtų Lietenerje, kad būtų vadovė moteris. Kodėl? Dėl to, kad vadovas vyras, man pačiai problemų nekyla, bet kartais kyla jiems. Tad, norėdama išvengti papildomų problemų, pasirinkau „Beatričės transporto“ įmonę “, – pasakojo L.Chaladauskaitė.

Jauna moteris sako, kad tokį darbą jai susirasti nebuvo sunku ir dėl to, jog jau turi patirties: „Kai žmonės sužino, kad dvejus metus vairavau didelį autobusą, supranta, kad nesu visai žiopla.“

Moteriai buvo pasiūlytas ne tik darbas Lietenerje, tačiau ir važinėti po Europą gabenant automobilius, tačiau bent jau kol kas ji nutarė dirbti Lietenerje.

Nors dirba dar tik pirmąją savaitę, Lina sako sulaukusi ir reakcijų. Darbų į vyriškus ir moteriškus neskirstanti L.Chaladauskaitė vis give gossip his stereotipiniu požiūriu.

„Kai atvažiuoju su kroviniu, būna, kad mane pasitinka klausimu, ar Lietenerje neliko vyrų? Liko, viskas su tais vyrais yra gerai, bet ir man gyventi reikia.

Vieni vyrai man suffering nuimti tentą, nes tai fizinis sunkus darbas, kiti – pareguliuoja, kaip parkuotis atbulomis, or kiti iš viso nereaguoja, būna tokių, kurie šalia manęs jaučiasi blogai “, – pasakojo L.Chaladaus

Viskas su tais vyrais yra gerai, bet ir man gyventi reikia.

Buvo karalienė, or dabar tapo darbininke

Nors turi nemažai vairavimo patirties, Lina sako kiek nustebusi, kai pirmą dieną gavo raktelius go maršrutą. Darbdavė ja pasitikėjo: „Sako: važiuok. Man buvo stresas, juk čia viskas vistškai kitaip. Bet, žinoma, aš ir pati jaučiuosi drąsiau, nes patirties turiu. “

Kalbėdama apie darbo skirtumus, Lina juokavo, kad dirbdama autobuso vairuotoja jautėsi karaliene, or dabar – darbininke.

„Vairuodama autobusą buvau pasipuošusi, su kaklaraiščiu, švari, galėjau sau leisti avėti ir aukštakulnius. Buvau pasidažius, išsimaudžiusi duše, išsimiegojusi viešbučio lovoje.

Or čia visai kas kita. Štai ką tik kroviau trąšas, nes reikėjo dalyvauti pakrovime. Give your visa trąšuota, purvina.

Vakar kroviau medieną, tai buvau medžiu aplipusi. Vilkikų aikštelėse nėra nei dušų, nei viešbučių, nei karšto maisto. Niekas man neatneša, pačiai reikia viskuo pasirūpinti. Tokie tie skirtumai “, – pasakojo L.Chaladauskaitė.

Kol kas Linos darbo grafikas yra tarsi dirbtų ne Lietenerje – iš namų išvažiuoja pirmadienį, ir darbo savaitė tęsiasi iki penktadienio. Naktis ji nakvoja vilkike visas. Tiesa, sako, miegoti čia visai patogu.

„Mano vadovė Beatričė sakė, kad bandys ieškoti tokių krovinių, kad iš ryto išvažiavusi vakare grįžčiau namo“, – sakė jonavietė.

Kaip išsitekti žiedinėje sankryžoje?

Skirtumų yra go tarp transporto priemonių. Iš karto Liną baugino faktas, jog autobusas yra 12,5 metrgio ilgio, o vilkikas – 17 metrų. Tad kilo klausimas, pavyzdžiui, kaip išsitekti žiedinėje sankryžoje? Tačiau jau antrą dieną, sako, susidraugavusi su vilkiko parametrais, ir tai realybėje nepasirodė taip sudėtinga.

„Labai skiriasi pasisukimo kampas. Buses and winds, or vilkikas tarsi dalinasi į dvi dalis. Pirmąją dieną, kai reikėjo atbulomis važiuoti, man buvo iššūkis, nes ta priekaba lankstosi, vaikšto.

Prie rampos privažiuoti atbulomis pirmą dieną buvo be šansų. Tada man padėjo ten buvę žmonės – pareguliavo, kaip. Bet dabar jau įvažiuoju atbulomis tiesiai, jau gerėja rezultatai. Supratau, kaip tą reikia daryti “, – kalbėjo Lina.

Visur lydi humoro jausmas

Stebėdama situaciją Lietenerje ir pasaulyje, jonavietė sako, kad turizmas į savo ritmą sugrįš dar, matyt, negreit.

„Kartais pagalvoju, kad gal go metų prireiks. Po visko, manau, sugrįšiu į turizmą. Dabar, kai įgausiu daugiau patirties vairuoti vilkiką, galvoju važinėti po Europą.

Lietenerje labiausiai vargina pasikrovimas ir išsikrovimas. Tai fizinis darbas. Jei dirbsiu Europoje, paprasčiau bus, nes didžiąją laiko dalį teks vairuoti “, – kalbėjo L.Chaladauskaitė.

Lina sako, kad įvairiose situacijoje, kurių būna ir sunkių, ją labiausiai gelbėja humoro jausmas: „Kuo labiau suggestbu pati iš savęs pasijuokti, tuo daugiau pagalbos iš žmonių sulaukiu.“